Kalėdiniai papuošimai namams (pasidaryk pats – tai paprasta!)

Standartinis

Prisipažinsiu – kai taip gražiai pavyko pasidaryti papuošimus iš stiklainių, kilo noras puošti ir puošti namus. Nutariau pradėti puošti namus Kalėdoms. Taip, žinau, dar tik lapkritis, bet manau gaminti papuošimus jau pats laikas. Šiemet noriu pratęsti Kalėdas kuo ilgiau. Paatvirausiu dar – kai sužinojau, kad nėra Kalėdų Senio, mano susižavėjimas Kalėdomis buvo nuslopęs, neliko jaudulio, ar buvau gera ir gausiu dovanų. Visgi dabar vėl labai laukiu ir noriu Kalėdų… iš baimės. Bijau, kad prarasiu savo mylimus žmones, bijau to laiko, kai neteksiu senelių ir tuomet Kalėdos niekad nebebus kaip anksčiau. Todėl noriu džiaugtis kiek tik galima ilgiau.

Labai paprasta, bet graži dekoracija turintiems lovelį. Gėlių lovelį turi mano močiutė, žiemą jis lieka tuščias, be gėlių, žemes ji uždengia plėvele. Atrodo ne itin dailiai. Bet galima nueiti į pušyną, prisirinkti maišelį kankorėžių ir jais papuošti lovelį. Atrodo gražiai, o tai padaryti gali net penkiametis.

lovelis su kankorėžiais

Antroji puiki idėja, kurią vadinu dekoracija ‘dovanos’. Aš taip pasipuošiau savo lentynas, bet galima puošti židinio atbrailas, sienas ir pan. Tereikia paimti kartono lapą ir jį kaip dovaną perrišti raišteliu. Jei turite dovanų popieriaus, galite naudoti net nelabai gražų kartoną ir jį ‘supakuoti’.

dovanos

Trečioji geniali idėja yra būdas atnaujinti eglutės žaisliukus. Bent mano namuose, eglei žaislų kiekvienais metais niekad neperka ir metai iš metų kabinami tie patys žaislai. Be abejo, tokia pati eglė ilgainiui atsibosta. Genialus būdas eglutės papuošimus atnaujinti – juos įvynioti į audeklo gabaliuką ar medžiaginę servetėlę ir perrišti kaspinėliu. Esu tikra, kad namuose įvairių audeklų turite ‘nuo caro maro laikų’, jei ne – jų už centus galima nusipirkti ‘Humanoje‘ ar rasti rankdarbių turgeliuose internete.

žaisliukai

 

Reklama

Stiklainiai namų dekorui

Standartinis

Šiandien parašysiu ko gero patį praktiškiausią įrašą šiame tinklalapyje. Prisipažinsiu, nesu iš tų žmonių, kurie viską nori ir gali pasidaryti, aš verčiau sumoku už jau pagamintą prekę. Bet šiandien pamačiau tokių idėjų, kurios visiškai paprastos, o galutinis variantas atrodo itin patraukliai. Tai namų dekoro elementai, pagaminti iš stiklainių, kurie yra ir naudingi, ir atrodo stilingai.

Galite įvairių formų ir dydžių stiklainius panaudoti kaip žvakides. Rinkitės vienos spalvos, bet įvairių formų žvakes. Į stiklainius įberkite šiek tiek smėlio. Labai paprasta ir labai gražu.
žvakėsGeriausios dovanos yra valgomos. Padovanokite gardžios uogienės stiklainį, papuoštą popierine keksiukų formele ir raišteliu.

uogienėsStiklainis yra puikus vazonas kaktusams. Jis šiuos šilumamėgius augalus apsaugos nuo skersvėjų ir žaviai atrodys. Stiklainio dugne padarykite sluoksnį akmenukų, kad būtų kur nubėgti vandens pertekliui.

kaktusaiIdėja vakarėliui – kokteiliai stiklainiuose sudėti į kibirą su ledu.

kokteiliaiEsate merkę gėles į vazoną, kai nepakanka vazų? Naudokite ne vieną, o keletą stiklainių, juos perriškite kaspinu ir jūsų vaza iš stiklainių atrodys paprastai, bet labai stilingai.

gėlėsSaldėsiai patiekti stiklainiuose – atrodo gražiai ir viliojančiai!

desertaiJei turite ne tik stiklainių, bet ir darbščias rankas, stiklainius nudažykite jums patinkančia spalva ir į juos sodinkite prieskonines žoles.

prieskoniaiĮ stiklainius sudėkite saldainius. Atrodys tikrai gražiau nei plastikiniame maišelyje. Prie dangtelio galite priklijuoti senų rankenėlių ir nupurkšti dažais. Ne tik praktiška, bet ir dailu!

saldainiaiSumaišykite prieskonius ir pasidarykite mišinius sausainiams, kepsnių marinavimui ar kt. Puikiai tinka kaip dovana draugams ar kolegoms.

prieskoniai

Originalūs kavos staliukai

Standartinis

Stalas visuomet yra centras. Jis suburia draugų kompaniją, sukviečia šeimą, prie jo prisėdama išgerti kavos su drauge. Štai keletas originalių kavos staliukų, kurių idėjos galbūt tiks jūsų namams.

Medinis kavos staliukas

Suraitytas ir sumazgytas iš medžio, šis staliukas – jauki ir moderni namų puošmena. Autorius – korėjiečių menininkas Jae Hyo Lee.

medinis staliukas

(Chictip.com nuotr.)

Metalinis kavos staliukas
Ne veltui Prancūzija daugeliui iš karto asocijuojasi su kava ir mada. Prancūzai Sif ir David sukūrė metalinį futuristinį kavos staliuką.
Design-milk.com nuotr

Design-milk.com nuotr


Kavos staliukas žaidėjams
Toks kavos staliukas taptų mėgiama interjero dalimi daugeliui kompiuterinių žaidimų mėgėjų. Ant šio staliuko galite pastatyti ne tik puodelį kavos, bet ir naudodamiesi paslėptu valdymo pultu bei įmontuotu 19 colių ekranu žaisti arkadinius žaidimus.

Bornrich.org nuotr

Bornrich.org nuotr

„Įpjautas“ kavos staliukas
Modernus ir minimalistinis kavos stalelis – Timothy Beno vaizduotės kūrinys.

Mocoloco.com nuotr.

Mocoloco.com nuotr. 


Sudėtinis kavos staliukas
Ankštos gyvenamosios erdvės – kasdienybė, su kuria susiduria kone kas antras didmiesčio gyventojas. Štai kodėl itin populiarūs tampa daugiau nei vieną funkciją turintys baldai. Arba tokie baldai, kurie, reikalui esant, gali „išnykti“. Toks yra sudėtinis kavos staliukas.

Sudėtinis staliukas
„Vieno žingsnio“ kavos staliukas

Dailių formų stiklo ir sintetinių medžiagų kavos staliukas – Bulgarijos dizainerio Svileno Gamolovo kūrybos rezultatas.

Behance.net nuotr.

Behance.net nuotr. 


Popierinis kavos staliukas
Truputį primenantis dėklus kiaušiniams, šis kavos staliukas ypač tinkamas išradingiems ir nebijantiems eksperimentų žmonėms. Idėjos autoriai tikina, jog šis staliukas – pakankamai tvirtas tam, kad išlaikytų viską, ką ant jo padėsite.
odelia-dan.blogspot.com nuotr.

odelia-dan.blogspot.com nuotr.

LED kavos staliukas
LED technologija žengia visur ir, rodos, nebėra vietos, kur jos nebūtų galima pritaikyti. Štai moderniems ir futuristiškiems namams dizaineriai pasiūlė LED kavos stalelį. Jį rasti tikrai sugebėsite bet kuriuo paros metu. Beje, spalvą galite rinktis!

Moree.de nuotr.

Moree.de nuotr.

Fenomenalus kavos staliukas
Kodėl jis fenomenalus? Nes iš pirmo žvilgsnio, ant jo neišstovės joks kavos puodukas. Juodas, rodos, vilnijantis, staliukas tik pačiame savo centre turi mažą balutę primenantį lygų stiklo paviršių, kuris ir skirtas kvapniam kavos puodeliui pasidėti. Dizaineris – Sang Hoon Kim.

Keamestudio.com nuotr.

Keamestudio.com nuotr.

AART architektai Norvegijos pakrantės rezidenciją priderino prie gamtovaizdžio

Standartinis

Nors perskaitau galybę įdomių dalykų susijusių su dizainu, architektūra, interjero detalėmis ar nei vienu iš jų, šįkart straipsnis bus įspūdingą architektų darbą. AART architektai pakrantės rezidencijos pastatą priderino prie gamtovaizdžio. Rezultatas išties draugiškas gamtai, žalias ir įspūdingas kaip pati gamta. Pastato priekis apkaltas medinėmis lentelėmis ir atrodo labai jaukiai bei natūraliai. Tačiau didžiausią įspūdį kelia formos, kurios atkartoja Norvegijos peizažą – kalnus ir fiordus.

Norvegija yra nepaprastai graži šalis. Keliaudami po ją matysite boluojančias kalnų viršūnes, sodriai mėlynus vandenis bei neperžengiamas girias. Taip pat suprasite, kad norvegai gerbia bei myli gamtą, tad nebando jos pakeisti, o stengiasi su ja susilieti. Bet kokia veikla bandoma išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus poreikių. Tai – tik vienas iš įdomesnių norvegų pasaulėžiūros aspektų.

Norvegijoje gyvenamųjų namai pasižymi savo išsiskiriančiu jaukiu dizainu. Dažniausiai jie būna mediniai. Namų kambariai ir langai dažniausiai maži, kad juose kuo daugiau liktų šilumos šaltais žiemos vakarais. Beveik visuomet namo viduje rasite židinį. Senais laikais norvegai mėgdavo auginti žolę ant namų stogų. Stogai būdavo pagaminti iš medžių žievių, ant kurių būdavo pilamos durpės, kuriuos žiemą šildydavo, o vasarą vėsindavo namus.

Nors dabar kai kurie principai keičiasi, žvelgdami į šiuos Norvegijoje esančius namus aiškiai matome, kokios darnos galima pasiekti gyvenant santarvėje su gamta.

kompleksas Norvegijoje

Šis danų architektų kurtas pastatas yra pirmasis įvykdytas etapas. Planuojama, kad pastatyti visi kompleksai sudarys ilgiausią Europoje medinių pastatų kompleksą. Medis ir dramatiška forma sukuria gyvą atmosferą, o vaizdas atrodo itin harmoningas.

Kompleksas

Senoji architektūra. Lietuvos pramoninės architektūros paveldas

Standartinis

Miestų sociologų pamėgtais terminais tariant, šiuolaikiniai miestai „sprogo“ 18 a. pabaigoje, ir šis sprogimas, arba kitaip, jų augimas nuolat spartėjo 19 ir 20 a. Priežasčių ne viena, bet viena pati svarbiausia – pramonės perversmas arba industrinė revoliucija.

Ilgas Europos modernizacijos ir industrializacijos procesas lėmė masinę urbanizaciją ir kokybiškai naują erdvinę-architektūrinę miestų aplinką. Greta visuomeninės ir gyvenamosios paskirties statinių, kaip taisyklė, Europos miestų centruose vienas po kito dygo pramonei reikalingi statiniai – fabrikai, gamyklos, bravorai, pieninės, spaustuvės, sandėliai, lentpjūvės, dokai bei kiti objektai. Ne išimtis ir Lietuvos miestai, nors jų augimas keliais dešimtmečiais ir atsiliko nuo europinių tendencijų.

Lietuvos industrinės architektūros paveldas
Paveldo architektūros tyrinėtoja dr. Marija Drėmaitė atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvą dažnai suvokiame kaip tradicinį žemės ūkio kultūros kraštą, vis dėlto neturėtume pamiršti, kad pramonės pokyčiai per pastaruosius du šimtmečius įnešė daug pokyčių, apie kuriuos geriausiai liudija būtent pramoninė architektūra.
Svarbiausi periodai ir grupės: dvarų pramonė, senoji miestų pramonė (iki 1914 m.), Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) ir sovietinio laikotarpio (1940-1990) pramonė. Industrinis paveldas dvaruose ir miestuose Lietuvos dvarų pramoninis paveldas turtingas išlikusiais statiniais – daugiausia tai akmens mūro su įvairių stilių elementais dekoruoti malūnai, rūkyklos, ledainės, bravorai, kalvės, spirito varyklos (pvz.: Raguvėlės dvaro (Anykščių r.), Cirkliškio dvaro (Švenčionių r.), Beinoravos dvaro (Radviliškio r.), Pakruojo dvaro gamybiniai pastatai).
Įdomi šio paveldo dalis yra Rusijos Imperijos laikotarpio dvarų pramonine architektūra. Vyrauja sodybos su dideliu ūkiniu sektoriumi, kai kur steigėsi manufaktūrinė pramonė. Tuo tarpu miestų pramonė 19 a. Lietuvoje plėtojosi ne itin sparčiai ir veikė gana silpnai. „Miesto įmonės tik 19 amžiaus šeštajame dešimtmetyje ėmė naudoti garo variklius, virto tikrais fabrikais ir pradėjo pramonės perversmą Lietuvoje. Iki 1900 metų sparčiai vystėsi mašinų gamyba, metalo apdirbimas, odos, statybinių medžiagų, popieriaus ir maisto pramonė, imta statyti jai skirtus pastatus. Pramonės objektai didžiuosiuose miestuose priklausė atvykėliams pirkliams, miestiečiams.
Jie buvo susipažinę su technologijos naujovėmis, statė specialius gamybai pritaikytus pastatus.“ (Drėmaitė, Marija. Pramoninė architektūra Lietuvoje. Šiaurės ir Baltijos pramonės paveldo praktika, 2000-2002). Įdomiausi architektūriniu požiūriu pramonės objektai yra išlikę daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose.
Iš Kauno pramoninės architektūros istorijos Kaunas – poindustrinis miestas, kuriame pramonės perversmas lyginant su kitais Vakarų Europos miestais prasidėjo gana vėlai, tik 19 a. II-oje pusėje. Tačiau šiandien galime didžiuotis pakankamai gausiu pramoninės architektūros paveldu, išlikusiu centrinėse miesto zonose, apsuptose vaizdingo gamtinio karkaso.

Lietuvos pramoninės architektūros paveldas

Industrinis paveldas
Vertingose miesto teritorijose fabrikai ir gamyklos kūrėsi tuometiniuose priemiesčiuose (kur buvo laisvos žemės), upių pakrantėse (prie Nemuno ir Neries, nes vanduo buvo reikalingas gamybai ir įrenginių aušinimui, uostai ir prieplaukos – krovinių ir medžiagų gabenimui) prie geležinkelio trasų ir pagrindinių sausumos kelių. Šie faktoriai nulėmė tam tikrą geografinį pramonės zonų išsidėstymą ir būdingą pramoninės architektūros paveldo objektų koncentraciją mieste. Gubernijos laikotarpiu didžiausios pramonės statinių sankaupos išsidėstė Karmelitų (dab. Naujamiestis) ir Šančių rajonuose (prie Nemuno ir geležinkelio).
Ankstyvoji pramonė taip pat kūrėsi Vilijampolėje ir Jonavos gatvėje (pries Neries upės). Tarpukariu susiformavo pramoniniai kompleksai dabartinėje Fredoje bei Aleksote (prie Nemuno ir Kauno Tvirtovės laikų siaurojo geležinkelio), o per trumpą socialistinio realizmo laikotarpį keli pramoniniai kompleksai buvo pastatyti Žaliakalnio ir Senamiesčio rajonuose. Taigi, visos istorinės Kauno pramoninės teritorijos yra išsidėsčiusios dabartiniame miesto centre arba netoli jo.
Kauno industrinės architektūros įvairovė
Lietuvos pramoninės architektūros paveldasKaip ir kitų miestų pramoninei 19 a. architektūrai būdinga tai, kad ankstyvuosiuose Kauno pramonės statiniuose funkcija būdavo tarsi įspraudžiama į architektūrinį, dažnai puošnios, architektūros kevalą. Todėl to laikotarpio pramonės pastatai savo išvaizda artimesni visuomeniniams ir gyvenamiesiems pastatams.
Pavyzdžiui, 1853 m. pastatytas neogotikinės architektūros „I. B. Volfo“ bravoro kompleksas; 1894 m. neoklasicistinės ir neobarokinės architektūros „Minervos“ fabriko kontora (dabartinė stoties administracija ir keleivių bei bilietų kasų salė). Ir tik 20 a. ima įsigalėti nauji, pramoninei architektūrai būdingi tūriai. Kauno pramoninė architektūra, kaip ir viso tarpukario laikmečio architektūra išsiskiria savo pažangiais modernizmo architektūros sprendimais. Išpopuliarėja modernios karkasinės konstrukcijos, pramonės pastatų estetika atliepia svarbiausią funkcionalizmo architektūros kodą: forma seka funkciją. Industrinio paveldo klasika Kauno „Pienocentro“ fabrikas laikomas vienu geriausių pramoninės architektūros paveldo pavyzdžių ne tik Kauno, bet ir Lietuvos mastu.
1934-1939 m. statyto komplekso autoriai: architektai – Bronius Elsbergas, Jonas Kovalskis-Kova, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis; inžinieriai – Telesforas Prijalgauskas, Algirdas Prapuolenis, Anatolijus Rozenbliumas. Tai žymiausi to meto Lietuvos architektai ir inžinieriai, išsilavinę vakarietiškose architektūros mokyklose. Jų suprojektuotas fabrikas simbolizavo tarpukario modernizmo pramoninės architektūros triumfą. „Pienocentro“ privalumai: išskirtinė, originali pramoninė architektūra, reprezentuojanti Kauno identitetą, tuo pačiu dėl savo modernių ir įdomių formų galinti atlikti pastato-simbolio vaidmenį. Didelės, aukštomis lubomis, vientisos ir struktūruotos, modernaus gelžbetonio konstrukcijų erdvės. Pastatų kompleksas yra miesto centre, šalia upė – patrauklus gamtinis elementas.

Lietuvos pramoninės architektūros paveldas

Šaltinis: http://www.spec.lt/

Viktorijos laikų prekybos kortelės

Standartinis

Prekybos kortelėmis buvo vadinamos nedidelės kortelės, panašios į vizitines korteles, kurias verslininkai įteikdavo esamiems arba potencialiems pirkėjams. Pirmiausia jos išpopuliarėjo XVII a. Londone, Jungtinėje Karalystėje. Jos funkcionavo kaip reklama ir kaip žemėlapiai, nukreipiantys klientus į pirklių parduotuves, nes adresai ir numeracijos sistema tais laikais dar neegzistavo.

1870 – 1890 metais labiausiai paplitęs ir matomas būdas skleisti žinią apie savo verslą buvo ‘prekybos kortelės’, šiuolaikinių verslo kortelių ankstesnė forma. Amerikos parduotuvėse jas įteikdavo klientui nusipirkus produktą, žmonėms kortelės patiko, todėl daug kas pradėjo jas rinkti ir klijuoti į iškarpų sąsiuvinius. Tais laikais daugiausia reklaminių kortelių buvo iš tokių sričių kaip medicina, maistas, tabakas, drabužiai, namų apyvoka ir siuvimo priemonės, taip pat krosnys ir ūkio reikmenys.

Nors prekybos kortelių rinkimas prasidėjo prieš daugiau nei 100 metų, dabar vėl padidėjo susidomėjimas jomis, nes vaizduoja verslo ir dizaino istoriją. Dauguma kortelių parduodamos už daugiau nei 10 $, o kai kurie buvo varžytinių metu parduoti už daugiau nei 1000 $. Pateiksiu keletą iš nesuskaičiuojamos daugybės kortelių, kurios buvo spausdinamos Viktorijos eroje.

kortelė

Ilgų plačių paltų ir apsiaustų parduotuvės reklaminė kortelė.

kortelė

Reklaminių kortelių ir etikečių reklama.

kortelė

Batų reklama:

SOLAR TIP batai
-SOLAR TIP’ai yra gražūs!
-Taip, ir stiprūs.
-Avėkite SOLAR TIP batus. Jie tikrai kieti.
Parduota …….

kortelė

Spaustuvės reklaminė kortelė su pavadinimu, spaustuvininkų pavardėmis ir tiksliu adresu.

Meksikos restoranas, kurio dekore yra 10 000 gyvūnų kaulų

Standartinis

O taip, šis mano straipsnis gali pasirodyti nemalonus ar žiaurus, bet skubu patikinti, kad jokio žiaurumo čia nebus. Vis tiek nemalonu, keista, neįprasta? Taip. Šokiruoja? Na, galbūt, šiek tiek. Sudomina? Be abejo!

Meksikos interjeras

Ši įdomybė yra Guadalajara mieste, Meksikoje, o restoranas vadinasi „Hueso“, kas ispanų kalba reiškia kaulą. Šį neįprastą dekoro būdą pasirinko architektas Ignacio Cadena, kuris taip pat iš Meksikos. Žinoma, restoraną būtų geriau vieną kartą pamatyti, nes dešimt kartų paskaityti apie jį, tad turintys galimybę apsilankyti Guadalajara mieste šios galimybės tikrai nepraleiskite ir nueikite į „Hueso“, o kitiems visgi pabandysiu papasakoti, ką pavyko išsiaiškinti.

Restorano pastatas buvo pastatytas 1940 metais. Iš išorės baltos keraminės plytelės su brūkšniais, brūkšneliais ir linijomis primena Afrikos raštus, zigzagus, panašius į siuvimo modelius. Tik vienas kaulas tarsi raktas kabo ant durų, bet viduje jų daugybė. Dalis yra tikrų, dalis pagamintų iš iš aliuminio lydinio. Nors gali atrodyti šiek tiek liguistai pietauti tokioje aplinkoje, atmosfera visai maloni. Sienos baltos su rusvais atspalviais, balti kaulai, derinamos baltos sienų plytos, baltai dažyti mediniai baldai ir dalis jų palikti natūralios, medžio spalvos. Baltos ir grindų plytelės, o kaip akcentas salės gale stūkso didžiulis medis, ant sienų kabo balti stalo įrankiai, paveikslai. Tai tarsi pašėlusio Leonardo da Vinči dirbtuvės, kuriose jis braižė, tyrinėjo, matavo, pietavo…